Ryškūs sapnai, jautri nervų sistema ir dopaminas
Ką bendro turi ADHD, Parkinsono liga ir sapnų intensyvumas? Mokslinis žvilgsnis į naktinį protą
Kaskart kai per konsultacijas klausiu žmonių apie sapnus, jie šypsosi ir atsidūsta. Taip, spektras geba sapnuoti taip ryškiai ir intensyviai, jog dažnai reikia sąmoningumo, kad susivokti, jog nubudai į šią realybę.
Intensyvus sapnai yra vienas ir žemo dopamino simptomų ir jei asmuo sapnuoja taip jau kuris laikas, vadinasi asmeniui gali chroniškai trūkti dopamino (Hallucinations, dreaming and frequent dozing in Parkinson’s disease: Impact of right-hemisphere neural networks).
Remiantis Parkinsono ligos tyrimais, yra stipri sąsaja tarp Vivid sapnų ir žemo dopamino.
Kartais tokie sapnai būna įdomūs ir įkvepiantys, tačiau dažnai jie taip pat gali būti neramūs, sunkiai pamirštami arba sukelti miego sutrikimų. Vienas iš galimų paaiškinimų – dopamino lygio pokyčiai smegenyse.
Kas yra dopaminas ir kaip jis susijęs su sapnais?
Dopaminas – tai neuromediatorius, atsakingas už motyvaciją, emocijas, judesių koordinaciją ir... miegą. Šis neuromediatorius reguliuoja įvairias smegenų sritis, įskaitant tas, kurios atsakingos už miego ciklus ir sapnų formavimąsi.
Remiantis Parkinsono ligos tyrimais (Hallucinations, dreaming and frequent dozing in Parkinson’s disease: Impact of right-hemisphere neural networks), kai dopamino gamyba ar veikla smegenyse sumažėja, sutrinka ne tik motorinė funkcija ar nuotaika, bet ir miegas.
Daugiau nei 75 % sergančiųjų Parkinsono liga skundžiasi miego problemomis – tarp jų ir labai ryškiais, dažnai intensyviais sapnais.
Kodėl sapnai tampa tokie aiškūs?
Sapnai dažniausiai vyksta greitojo akių judėjimo (REM) miego fazėje. Šioje būsenoje smegenys būna labai aktyvios – beveik kaip būdravimo metu. Tačiau kūnas lieka paralyžiuotas, kad mes fiziškai nereaguotume į sapno turinį.
Tyrimai rodo, kad sumažėjęs dopamino kiekis ar sutrikusi jo veikla REM miego metu gali paveikti būtent tas smegenų sritis, kurios atsakingos už sapnų reguliavimą. Kai šios sritys sutrinka, sapnai tampa ne tik ryškesni, bet ir dažniau trikdantys – emociniai, keisti, nerimą keliantys arba sunkiai išblėstantys iš atminties.
Be to, sapnų ryškumą gali sustiprinti ir šie veiksniai:
Trūkinėjantis miegas – jei pabundate sapno metu ar netrukus po jo, didėja tikimybė, kad jį prisiminsite.
Dienos stresas – kuo daugiau emocinio krūvio dieną, tuo intensyvesni gali būti sapnai naktį.
Vaistai – kai kurie medikamentai (ypač veikiantys dopamino sistemą) gali sustiprinti sapnus arba paveikti miego struktūrą.
Ką tai reiškia žmogui, neturinčiam Parkinsono ligos?
Svarbu pabrėžti, kad ryškūs sapnai nebūtinai reiškia ligą. Tačiau jei jie tampa dažni, trikdantys ar siejasi su kitais simptomais – pavyzdžiui, nuotaikos svyravimais, sunkumu sutelkti dėmesį, padidėjusiu mieguistumu dieną – tai gali būti subtilus signalas, kad smegenų dopamino veikla yra pakitusi.
Žmonės, turintys fragmentinį dėmesį (pvz., ADHD), emocinio reguliavimo sunkumų ar hormoninių pokyčių, taip pat dažnai patiria ryškesnius sapnus, ypač stresiniais ar išsekimo periodais.
Ką galima daryti?
Jei sapnai trukdo jūsų miegui ar emocinei savijautai, verta pradėti nuo miego higienos:
Laikykitis reguliaraus miego grafiko.
Riboti ekranus prieš miegą.
Užtikrinti tamsą ir tylą miegamajame.
Venkti ilgo pietų miego.
Dienos metu praleiskite laiko natūralioje šviesoje – tai padeda smegenims reguliuoti paros ritmą.
Kai kuriais atvejais gali padėti melatoninas, natūralus miego hormonas, arba tam tikri vaistai, tačiau visada verta pasitarti su gydytoju ar neurologu.
Summa summarum:
Ryškūs sapnai nėra blogio pranašai. Jie dažnai yra natūralus kūno būdas apdoroti emocijas ar reaguoti į pokyčius smegenų chemijoje. Supratimas apie dopamino vaidmenį gali padėti pažvelgti į sapnus ne kaip į baimę keliančius reiškinius, o kaip į subtilų mūsų nervų sistemos signalą, kviečiantį pasidomėti savo poilsiu, emocijomis ir sveikata šiek tiek giliau. Smegenys dažnai linkusios mums padėti ir spręsti tai, ko per dieną nedrįsome ar nespėjome.
Nustebote dėl Parkinsono ligos?
2021m. tyrime The Association Between Parkinson’s Disease and Attention-Deficit Hyperactivity Disorder, atliktame naudojant Taivano sveikatos duomenis, nustatyta, kad ADHD turintys asmenys turi didesnę riziką susirgti Parkinsono liga.
Tyrėjai nustatė, kad Parkinsono liga sergantiems asmenims 2,8 karto dažniau nei Parkinsono ligos neturintiems asmenims anksčiau buvo diagnozuota ADHD. Šis ryšys nebuvo susijęs su kitomis sveikatos būklėmis.
ADHD ir Parkinsono liga gali būti susijusios dėl dopamino trūkumo smegenyse. Abi ligos paveikia tas pačias smegenų sritis — bazinius ganglijas ir smegenėles, kurios yra atsakingos už judesių kontrolę ir emocijų reguliavimą. Parkinsono liga susijusi su nervų ląstelių, gaminančių dopaminą, pažeidimu, dėl ko atsiranda judėjimo sutrikimai. ADHD taip pat susijusi su dopamino trūkumu, kuris gali sukelti dėmesio ir impulsų kontrolės problemas. Tyrimai (Is Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder a Risk Syndrome for Parkinson's Disease?rodo, kad žmonės su ADHD gali turėti didesnį rizikos veiksnį susirgti Parkinsono liga, ypač vartodami stimuliančius vaistus ADHD gydymui.
