Foninis triukšmas ir jo poveikis ADHD turintiems vaikams bei jų kalbai + AUDIO asmeninė patirtis
AUDIO: asmeninė patirtis, stebint save ir savo elgseną, būnant intensyvioje aplinkoje.
Nors triukšmas dažnai laikomas natūraliu aplinkos reiškiniu, ADHD turintiems vaikams jis tampa rimta kliūtimi susitelkti, pilnai priimti verbalinę informaciją, ją apdoroti ir kurti prisiminimus.
Taip pat nėra lengva šalia foninio triukšmo mokytis, analizuoti bei reguliuoti emocijas, nes tas foninis triukšmas po tam tikro laiko dirgina ir kelia nerimą.
(štai kodėl neuroįvairovės vaikai būna tokie nerimastingi ir išskridę pamokų metu)
Asmuo, kuris skirtingai apdoroja informaciją, būdamas intensyvioje aplinkoje nuolatos makaluojasi su sensorine perkrova, stengiasi ją maskuoti, neišsiduoti, kas ilgainiui lemia nuovargį ir emocinį išsekimą.
Taigi…
Kaip foninis triukšmas veikia ADHD vaikų dėmesį ir koncentraciją?
Sunkiausia yra susitelkti tam, kas svarbiausia, ignoruojant trikdžius. Nereikšmingi garsai, kaip klasės šnabždesys, balsai (girdisi kartaisryškiai net kitų kvėpavimas), gatvės garsai ar keli kartu sklindantys pokalbiai, virsta į vieną gaudesį, kurį sunku ignoruoti
Štai kodėl daugelis spektro vaikų lieka veiksmo nuošalyje ir renkasi stebėtojo poziciją, nes jautresnė nervų sistema tiesiog kitaip negali. Atidžiai stebėti, kas vyksta, nes vyksta labai daug…
Aplinkos garsai susilieja ir apsunkina prasmingos informacijos atskyrimą/išskyrimą (kas verta prisiminti ir kurti iš to prisiminimus bei emocijas).
Darosi viskas svarbu ir tuo pačiu nieko, nes sunku išskirti
Pavyzdžiui, vaikas stengiasi klausytis mokytojos nurodymų, gali prarasti dėmesį dėl šnabždesių ar net lempų zvimbesio. Nesistebėkite, jei vaikas greit pamirš, kas buvo kartota daug kartų ( o kai kuriuo momentu ir nustos klausti, nes jau bus gėda vėl nebeprisiminti ir gauti dėl to pastabas)
Pastovios pastangos ignoruoti foninį triukšmą ir bandymas susitelkti kelia kognityvinę perkrovą / nepaaiškinamą nuovargį. ADHD smegenys suvartoja labai daug (kitaip kalbant jos reikia labai daug, nes reaguojame viską, smegenys apdoroja viską) energijos, bandydamos prioritizuoti aplinkos dirgiklius.
Gaunasi?
Veiksmas foniniame triukšme sekina psichinius išteklius, kurie yra reikalingi ne tik mokymuisi, bet ir bendravimui. Ilgainiui tai gali virsti į apatiją, sumažėjusį užsispyrimą ir nepaaiškinamą frustraciją (kai nebėra jėgų valdyti savo jausmų).
Triukšmingose klasėse (pamokose ir pertraukose) ar minioje ADHD vaikai dažnai atrodo išsiblaškę, susigūžę, nerimastingi ar besislepiantys savo kapišonuose.
Tad foninis triukšmas kelia stresą ir dirgina emocijas.
Kartais net kyla agresija, jei vaikas negali pasišalinti iš per daug stimuliuojančios aplinkos…
Foninis triukšmas veikia ne tik dėmesį – jis tiesiogiai aktyvuoja nervų sistemą.
Triukšminga aplinka sukelia simpatinės nervų sistemos reakciją (kovos ar bėgimo impulsą), kuri ADHD vaikams gali pasireikšti hiperaktyvumu: padidėjusiu nerimu, agresija ar jausmu, kad aplinka „užplūsta“. Pavyzdžiui, triukšminga mokyklos valgykla ar net gimtadienio šventė gali sukelti įtampą.
Ir visai nepadeda mokytis ar daugiau atsiminti?
Foninis triukšmas, kaip pasikartojantys ir nuspėjami buities garsai, gali trumpam stimuliuoti ADHD smegenis veiklos pradžiai. Tačiau ilgainiui toks triukšmas labiau vargina, nei padeda tęsti veiklą.
Kaip formuojasi atmintis?
Informacija iš aplinkos pirmiausia patenka į jutiminę atmintį. Jei į ją sutelkiame dėmesį, ji persikelia į darbinę atmintį, kur trumpai laikoma ir aktyviai apdorojama – skaičiuojame, lyginame, sprendžiame, jungiame su jau turima informacija. Nuolatos kartojama ar emociškai svarbi informacija (adrenalininė informacija taip pat) iš darbinės atminties keliauja į ilgalaikę atmintį ir ten išlieka ilgam.
O foninis triukšmas ypač pažeidžia šią grandinę.
ADHD vaikams, kurie yra jautrūs sensoriniams trikdžiams, dažnai būna sunku išlaikyti dėmesį, todėl darbinė atmintis nebesugeba efektyviai apdoroti/išskirti svarbiausios gaunamos informacijos.
Dėl to klasėje tampa sunku sekti instrukcijas, spręsti uždavinius ar įsiminti naujus žodžius, datas, sąvokas. Pavyzdžiui, mokinys gali pamiršti mokytojo klausimą ar pamokos eigą, jei tuo metu šalia kas nors juda, šnabžda ar pro langą sklinda gatvės garsai.
Be to, triukšmas trukdo kalbos suvokimą.
Foniniai pokalbiai ar netolygūs garsai (kaip laikrodžio tiksėjimas) fragmentuoja (skaldo ir išderina) garsų apdorojimą: dėmesys išsiskaido į daug smulkių sričių, o ne išlieka sutelktas į vieną vietą.
Tai sukuria spragas, sumažina dalyvavimą diskusijose ir apsunkina svarbių detalių, tokių kaip raktiniai žodžiai ar socialiniai niuansai, supratimą ir perpratimą.
Kaip vyksta atsistatymas po foninio triukšmo?
Nenustebkite, bet, persisotinus foninio triukšmo, gali prireikti 1 ar net 3 valandų, kad organizmas ir nervų sistema galėtų nurimti ir norįtų bendrauti.
Reikalinga tyla ar garsą sulaikančios ausinės, prieblanda ar tamsa, vanduo, nes dažnai pamirštame, bei sensoriniai užsiėmimai, kurie ramina ir sufleruoja kūnui bei protui, jog jau saugu. Galima atsipalaiduoti
Ramesnė aplinka, kur patiriame mažesnę stimuliaciją, padeda organizmui perdirbti patirtą (dažnai per didelį) stimuliacijos kiekį ir sugrįžti į natūralų ritmą.
Todėl nebebarkite savęs, jei vakarais visisškai nebėra jėgų nei namams nei artimiesiems. Nepriimkite asmeniškai, jei vaikai užsidaro tamsiuose kambariuose po mokyklos ir tiesiog ten tūno.
Šaltiniai:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5784839/pdf/nihms870152.pdf
https://www.researchgate.net/publication/259880921_Effects_of_noise_and_audiovisual_cues_on_speech_processing_in_adults_with_and_without_ADHD
https://documentinghope.com/light-sensitivity-and-autism-adhd-spd-developmental-delays/
https://www.catcoteacademy.co.uk/wp-content/uploads/2020/07/sensory-processing-booklet-for-parents.pdf