Diagnozę nustato psichiatras, bet pasitikrinam ar tavo nervų sistema nėra perstimuliuota. OK?
Jautri nervų sistema nėra liga, bet tai gali būti rodiklis, kad matomai priklausai neuroįvairovės spektrui.
Taip, konsultacijose aš nediagnozuoju, tačiau kviečiu įsisvertinti, ar nervų sistema nėra jautri aplinkai, ir ar tai, ką jaučiate, nėra tiesiog perstimuliavimas. Ši būsena gali sukelti įvairiausių patyrimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip atskiri negalavimai.
Kodėl tai svarbu? Ši įžvalga tampa pirmuoju žingsniu į savęs pažinimą. Žinodami, kaip jautresnė nervų sistema reaguoja į dirgiklius, galime geriau suprasti savo kasdienę savijautą, emocijas ir elgesio modelius – pavyzdžiui, kodėl kyla noras ieškoti stimuliacijos arba, atvirkščiai, pasitraukti ir nusiraminti.
Norint įvertinti, ar nervų sistema yra jautresnė nei įprastai, svarbu atidžiai stebėti savo fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio signalus kasdienėje aplinkoje. Jautri nervų sistema dažniausiai pasireiškia ne kaip viena aiški liga, o kaip bendras organizmo ir proto atsako modelis, kuris skiriasi nuo neurotipinio žmogaus.
Tai gi…overstimulated?
Šviesa atrodo per ryški, akys greitai pavargsta, sunku būti ryškiai apšviestoje vietoje ir norisi prieblandos, nejungti pagrindinės šviesos ir dėvėti kapišonus.
Spalvos ar vizualiniai kontrastai atrodo per intensyvūs, vargina mirgėjimai ar judantys vaizdai. Žiemos metu, kai iškrenta sniegas ir saulėtą dieną viskas ryšku, norisi stay indoors.
Triukšmas dirgina labiau nei įprasta. Net įprasti garsai atrodo per stiprūs ar aštrūs.
Sunku būti vietose, kur daug foninio triukšmo, nes jie „susimaišo“ į vieną gaudesį ir sunku susikoncentruoti.
Staigūs, net ir nedideli garsai sukelia išgąstį arba stiprų dirglumą.
Oda tampa jautresnė – erzina etiketės, siūlės, aptempti drabužiai.
Net ir švelnus prisilietimas gali kelti įtampą ar nemalonumą, ypač kai žmogus pavargęs. Meilūs vaikai staiga vengia prisilietimų.
Kūnas greitai perkaista arba atvirkščiai – peršąla, nes temperatūros pojūtis iškreiptas.
Net mažiausi pakitimai (kvapas, faktūra, tekstūra ar temperatūra) jaučiami itin stipriai ir be abejo blaško.
Įspūdžių perteklius dideliuose susibūrimuose. Regos, garso ir prisilietimų derinys tampa per sunkus išlaikyti. Lyg social anxiety ir norisi pabėgti.
Ir tai tik dalis įspėjamųjų signalų, kuriuos siunčia jautri nervų sistema.
Štai detaliau 5-iose kategorijose:
1. Fiziniai / somatiniai simptomai
- Greitas širdies ritmas / širdies permušimai
- Aukštas kraujo spaudimas / hipertenzijos epizodai
- Krūtinės skausmas arba spaudimas
- Galvos svaigimas, lengvumas (ypač stojantis)
- Pykinimas, virškinimo sutrikimai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- Kūno skausmai, raumenų įtampa
- Mažas libido / seksualinės funkcijos sutrikimai
- Silpna imuninė sistema / dažnesnės infekcijos
- Svorio pokyčiai, nuovargis, bendras silpnumas
- Prakaitavimo pokyčiai (per didelis ar sumažėjęs)
- Šaltos rankos ar kojos / periferinės kraujotakos pokyčiai
- Miego sutrikimai (nemiga, sunku išsimiegoti)
- Per didelė kūno temperatūra ar karščio pojūčiai
- Drebėjimas, traukuliai, nevalingi raumenų trūkčiojimai
Gyvenimiškai…
Kai nervų sistema per daug suaktyvinta, kūnas ima siųsti įvairius signalus, kuriuos dažnai palaikome atskirais negalavimais, nors jie kyla iš tos pačios priežasties – per didelės stimuliacijos.
Gali padažnėti širdies plakimas, permušimai ar spaudimas krūtinėje, pakilti kraujospūdis. Stojantis apsvaigsta galva, pykina, sutrinka virškinimas. Dažnai jaučiama raumenų įtampa, pečių ar nugaros skausmai.
Ilgainiui silpsta imunitetas, keičiasi svoris ir apetitas, krenta libido, atsiranda nuolatinis nuovargis. Pradeda šalti galūnės, keičiasi prakaitavimas. Neramu prieš miegą ir miego metu. Kartais pasireiškia drebulys ar nevalingai trūkčioja raumenys.
Nervų sistema dirba „per didelėm apsukomis“.
Vis greičiau pavargsim, šalinsimės žmonių. Sunkiai mėgausimės net ir ramiu laisvalaikiu, slėgs reikiamybė atliepti ir bendrauti.
2. Kognityviai/protiniai simptomai
- Atminties problemos, lengvai pamiršta
- Sunku susikaupti, susitelkti
- „Smegenų rūkas“, “protinis sulėtėjimas”
- Greitos ar besikartojančios mintys
- Atidėlioja, sunkiai priima sprendimus
- Negatyvaus mastymo tendencijos, pesimizmas
Gyvenimiškai…
Kai nervų sistema nuolat veikia padidinto jautrumo režimu, tai stipriai atsiliepia ir mąstymui. Vis labiau pamirštam, vis dažniau”pastringa” protas. Tokie epizodai dažnai kelia nerimą ar gėdos jausmą, nes atrodo, kad „reikėtų sugebėti prisiminti“.
Vis sunkiau darosi susikaupti net atliekant trumpas užduotis. Atsiranda pojūtis, lyg galvoje būtų rūkas ir mintys sulėėėėėėėėtėėėėėjaaaaaaaaaaaaa. Sulėtėja ir kūnas. Daryti gaunasi, bet reikia daug daugiau pastangų.
Mintys tampa vis besikartojančios ir sunku yra priimti sprendimus. Viskas kaupiasi ir kyla nerimas. Pieš miegą galvoje sukasi koks nors nerimą keliantis klausimas (kurio neišsprendi, nes perstimuliuotas) arba nesibaigiantis „ką reikėjo padaryti, bet nepadarei, nes perstimuliuotas“ sąrašas. Tokia būsena apsunkina poilsį, atsiranda kaltės jausmas ir viskas darv labiau alina nervų sistemą.
Atidėliojami jau net maži sprendimai ir pats sprendimų priėmimas tampa sudėtingas, nes atrodo, kad kiekvieną variantą reikia „pergalvoti“ kelis kartus, o galutiniam pasirinkimui nebeleika energijos.
Visa tai neretai iškreipia bendrą mąstymo foną. Atsiranda negatyvumo mintys, pesimizmas, atrodo, kad ateitis neša daugiau problemų nei galimybių. jautiesi bejėgis kažką keisti. Net mažos nesėkmės gali atrodyti kaip „įrodymas“, kad viskas iš tiesų ir yra blogai.
SVARBU žinoti, kad spektro smegenys yra ne tik jautresnės, jos iš aplinkos sugeria beveik 40proc daugiau informacijos, todėl reikia suprasti, kad smegenys ilgiau viską apdoroją. VIRŠKINA ir jei nebėra resursų virškinti informacijos, kūnas duoda signalus. STOP.
3.Elgesio / gyvenimo būdo
- Apetito pokyčiai (valgymas daugiau arba mažiau, siekiant nusiraminti)
- Sutrinka miegas: per daug (hipersomnija) arba per mažai (nemiga)
- Vengiama priimti sprendimus (vaikams daryti namų darbus, ieškoti informacijos ar spręsti), atidėliojama.
- Alkoholis, rūkymas, narkotikai , kad būtų galima nurimti, nes be dopamino sunku suvaldyti amygdaloje esančius blogus scenarijus ir baimes, tad normalu, kad ramybę OUTSOURCE’inam. Susiveda galai? Good…Judam toliau…
- Nerviniai įpročiai (nagų kramtymas, nervingas judėjimas, odos trynimas)
- Socialinė izoliacija, atsitraukimas
- Vengimo elgesys (vengti stimulių, žmonių, vietų, streso)
Gyvenimiškai…
Sutrinka apetitas arba norisi specifinio skonio bei tekstūros. Atsiranda nuolatinis užkandžiavimas, nes maistas taip pat ramina, kas virsta įpročiu ieškoti maisto, kai kūnas nerimauja. Vis sunkiau keltis ir vis sunkiau užmigti.
Kaupiasi užduotys, atidėliojama. Tam, kad atlikti, norisi save nuraminti ir kiekvienas randa savo būdus. Kramtomi nagai, tarp pirštų vis kažką sukaliojame, niežti delnus, niežti odą arba norisi iš jos išsinerti.
Pamažu norisi mažiau bendrauti, daugiau laiko praleisti vienumoje, nes net paprasti pokalbiai per daug apkrauna. Iš pradžių tai gali būti tik viena kita praleista šventė ar susitikimas, bet vėliau jau net ir įprastos vietos – kavinės, parduotuvės ar biuras – pradeda kelti rimtą įtampą. Apie produktyvumą net nėra kalbos.
Visa tai sukrenta į uždarą ratą, kuriame nervų sistema dar labiau pavargsta ir vis sunkiau darosi susireguliuoti.
4. Emociniai / afektiniai simptomai
- Dirglumas, nuotaikų kaita, “degtukas”
- Neramu, susierzinęs
- Jausmas, kad esi perpildytas, ir nekontroliuoji kasdienos
- Niekaip neatsipalaiduoji ir negali „išsijungti“
- Depresija, nusivylimas ar nuolat nepatenkintas
- Nerimas ir vis rūpesčiuose
Gyvenimiškai…
Net ir nedideli kasdieniai dirgikliai kelia stiprų emocinį atsaką, kuris sufleruoja, kad prarandama kontrolė. Nuotaika kinta staiga ir intensyviai, lydi įtampa ir sutrinka kvėpavimas.
Nerimas įsitvirtina kaip nuolatinis fonas, kuris pasireiškia rūpesčiais be aiškios priežasties. Tokiose būsenose gali formuotis disociacinės reakcijos, kai asmuo, net būdamas socialinėje aplinkoje, jaučiasi atsitraukęs ir nedalyvauja kontakto metutu. Laikui bėgant šios patirtys sukelia emocinį išsekimą ir vis labiau sunku atlikti net paprastas užduotis ar savimi rūpintis.
Svarbu suprasti, kad tokie simptomai nėra silpnumo ar „nenormalumo“ ženklas – tai aiškus nervų sistemos signalas, kad STOP, visko per daug ir jau labai senai.
5. Jutiminiai / reguliaciniai / autonominiai simptomai
- Padidėjęs jautrumas šviesai, garsui, prisilietimui, kvapams
- Hipervigilancija, padidėjusi šokimo reakcija
- Sutrikusi temperatūros suvokimo reguliacija (per karšta ar per šalta)
- Kraujospūdžio svyravimai
- Pupilės išsiplėtimas ar regėjimo pokyčiai
- Prakaitavimo pokyčiai (per daug arba per mažai)
- Šlapimo pūslės / žarnyno funkcijos pokyčiai
- Ortostatinė netolerancija (simptomai stiprėja stovint)
- Autonominės „audros“ arba simpatinės hiperaktyvacijos epizodai
Gyvenimiškai…
Autonominiai procesai yra tokie dalykai, kurie vyksta mūsų kūne automatiškai, be sąmoningo mąstymo ar pastangų. Tai, kai širdis plaka, kraujospūdis kinta, kvėpavimas, prakaitavimas ar kūno temperatūra reguliuojasi – visa tai kontroliuoja autonominė nervų sistema, veikianti fone, kad kūnas išliktų subalansuotas.
Kai nervų sistema per daug sustimuliuota arba išsiderinusi, ši sistema taip pat sutrinka.
Tada atsiranda įvairūs jutiminiai ir kūno reguliacijos signalai, kurie padeda suprasti, kad kūnas veikia „per aukštomis apsukomis“. Pavyzdžiui, kai nervų sistema hiperaktyvi, gali pagreitėti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, gausiau prakaituoti arba atsirasti karščio pojūtis.
Visa tai rodo, kad autonominė sistema bando susidoroti su pertekline stimuliacija, o kūnas siunčia aiškius signalus, jog jam reikia poilsio ir reguliavimo.
Dar biški apie kitokią nervų sistemą
ADHD ir autizmo nervų sistemos veikia šiek tiek kitaip nei tipinių neurotipinių žmonių. Abi turi didesnį jautrumą aplinkos stimulams, todėl garsai, šviesa, prisilietimai ar net emocinės situacijos gali sukelti stipresnę reakciją.
Tai vyksta daugiausia per autonominę nervų sistemą, kuri valdo kūno funkcijas, kurių mes sąmoningai nekontroliuojame – širdies ritmą, kvėpavimą, kraujospūdį, virškinimą ir pan.
Šiose nervų sistemose dažniau sutrinka pusiausvyra tarp simpatinės („pagreičio“) ir parasimpatinės („stabdžio“) sistemos. Simpatinė sistema mobilizuoja kūną, sukelia „kovos ar bėgimo“ reakcijas: greitėja širdies ritmas, dilatacijos atsiveria akys, raumenys įsitempia, hormonai adrenalinas ir kortizolis pakyla.
Parasimpinė sistema priešingai – leidžia atsipalaiduoti, virškinti maistą, atsigauti, ramiai kvėpuoti. Neurodivergentų žmonėms ši pusiausvyra dažnai būna ribota, todėl jie gali greičiau patekti į hiperarousal (per didelę aktyvaciją) arba hypoarousal (susilpnintą ar sustabdytą būseną).
Dar viena svarbi dalis – vagus nervas.
Jis jungia smegenis su širdimi, plaučiais ir virškinamuoju traktu, padeda reguliuoti stresą ir palaikyti pusiausvyrą. ADHD ir autizmo žmonėms dažnai pastebimas žemas vagal tonusas, todėl nervų sistema būna „rigidiška“ – sunkiau prisitaiko, greičiau išsenka ir reaguoja stipriau į stimulą.
Dėl to spektro žmonės dažniau patiria nuolatinę įtampą, nerimą, panikos ar įtampos epizodus, greiti pavargsta ir jautresni aplinkai.
Jie gali būti hiperaktyvūs, nervingi, sunkiai atsipalaiduoja arba, priešingai, įstringa „sčstingio“ būsenoje, kai kūnas tarsi sustoja, nors situacija nekelia realaus pavojus.
Supratus apie savo nervų sistemos ribas – „window of tolerance“ – ir vagal tonusą leidžia pastebėti, kada sistema per daug aktyvuota arba per išjungta, ir taikyti metodus ją reguliuoti: kvėpavimo pratimus, judesį, meditaciją, masažą, šaltą vandenį ar sąmoningą atsipalaidavimą. Ilgainiui tai padeda padidinti toleranciją stresui, geriau prisitaikyti prie aplinkos ir sumažinti kasdienės įtampos poveikį.
Kartais užtenka pamatyti, jog turi jautrią nervų sistemą, kad pradėtum realius pokyčius ir tavo savijauta ar charakteris yra ilgalaikės perstimuliacijos pasekmė. Tam spręsti reikia ne piemonių atskiram simtomui. Reikia kitokio gyvenimo būdo. Kokio? Sufleruos tik tavo dabartinė savijauta.
Gal dar neturi jėgų diagnozei, bet gal turi jėgų įsiklausyti į savo kūną ir pasitikėti tuo ką jauti ar nujauti?
Jei visą tai yra apie tave ir tu neturi jėgų diagnozei, bet nori pagaliau geriau jaustis, kviečiu į penkis reguliarius susitikimus apie tai, ką sako tavo kūno pojūčiai ir tavo rutina, ko jai dar trūksta.